saldė

sal̃dė sf. (2) Š, NdŽ, On, Btr, Nmn, Smn, Prn, sáldė (1) NdŽ, Kč, Rud, Alv, Dbč, saldė̃ (3) Eiš 1. Pns, Auk, Rdš, Vrn, Smn, Lp, Dg, Ktv, Ig rauginta rugių (ppr. daigintų) miltų blandi gira, skysta tyrė, raugienė, raugalė: Sal̃dę su bulbėm valgėm, su bandom Kls. Pupas su saldè valgė Rod. Sáldę padaro, tai kap inmeta [sacharino], tai to saldė̃ gardi gardi: ir rūgšti, ir saldi Eiš. Šįmet pieno nėra, tai nor sal̃dės pasidarysim gavėniai Rdm. Žiūrėk, kad užtektų rugių duonai – dar čia kokių sal̃džių! Krok. Privalgei sal̃dės su šutytom bulvėm, tai drūta Kt. 2. Bgt neįrūgusi duona; susalęs pyragas: Iš bandelių pasidarė sal̃dė – krosnis neprikūrenta Mrj. Šitokios saldės dar neteko ragauti Alk. 3. nerauginta duona; plg. prėskinės: Po dviejų dienų buvo Velykos ir dienos nerūgusios duonos (saldžių) BBMr14,1. 4. sing. raugalas iš ruginių miltų: Aš visada duoną ant sáldės maišau Kš. 5. sing. NdŽ, Klvr rauginta sula. 6. NdŽ, Alk, Žal, Šn, Plv, Nm toks nerimtas šokis: Kai neturėsim ką veikt, šoksim sal̃dę Mrj. ^ Ką man veikt? – Ugi sal̃dę šok (tartum nėra darbo)! Plv. 7. niežulys: Šokinėja, lyg sal̃dę gavus VšR.

◊ sal̃dę šókti stengtis įtikti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv.